1440 m.
Metai
Metai: | |
Dešimtmečiai: | |
Šimtmečiai: | |
2 tūkstantmetis
| |
1440 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
- Birželio 29 d. – Kazimieras IV Jogailaitis karūnuotas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.[1]
Mirtys
redaguoti- Kovo 20 d. – Žygimantas Kęstutaitis, Lietuvos didysis kunigaikštis (1432–1440 m.), LDK submonarcho Kęstučio ir jo žmonos Birutės jauniausias sūnus. Taip pat 1398(?) – ~1421 m. Naugarduko, ~1421–1432 m. Starodubo kunigaikštis. Apsikrikštijęs Marienburgo pilyje gavo katalikišką Zigmanto (liet. Žygimantas) vardą. Tautinis Žygimanto vardas, kurį jis turėjo iki krikšto nežinomas (g. 1350 m.).
- Liepos 17 d. – Jonas Jeronimas Prahiškis, benediktinas, katalikybės skleidėjas (g. 1369 m.).
Pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- Balandžio 9 d. – Kristoforas III Bavaras išrinktas Danijos karaliumi (valdė iki 1448 m.)
- Rugsėjo mėn. – Danijos karalius Kristoforas III Bavaras išrinktas ir Švedijos karaliumi (valdė iki 1448 m.)
Nedatuota
- Johanas Gutenbergas išranda knygų spausdinimo aparatą.
- Henrikas IV įsteigė Itono koledžą.
Gimtadieniai
redaguoti- Sausio 22 d. – Ivanas III Vasilevičius, Maskvos didysis kunigaikštis (nuo 1462 m.). Titulavosi Rusios didžiuoju kunigaikščiu. Vasilijaus II ir Marijos iš Barovsko sūnus (m. 1505 m.).
Nedatuota
- Pedro Arias de Ávila, ispanų konkistadoras, karys, valdininkas (m. 1531 m.).
Nuorodos
redaguoti- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.): enciklopedinis žinynas (sud. Vytautas Spečiūnas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 151 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01535-8