Šlėzvigas-Holšteinas

Šlėzvigas-Holšteinas (vok. Schleswig-Holstein) – žemė pačioje Vokietijos šiaurėje, prie Baltijos ir Šiaurės jūrų. Plotas – 15,8 tūkst. km²; 2,8 mln. gyventojų (2007 m.). Sostinė – Kylis. Istoriniame kontekste Šlėzvigui-Holšteinui taip pat priskiriama dalis pietų Jutlandijos, dabar priklausančios Danijai. Iš viso čia gyvena 3,3 % visos Vokietijos gyventojų. 5,1 % visų gyventojų sudaro kitataučiai, daugiausia turkai ir buvusios Jugoslavijos tautos.

Šlėzvigas-Holšteinas Schleswig-Holstein
Valstybė	Vokietija
Administracinis centras	Kylis
Apskritys	11
Gyventojų (2011)	2 837 641
Plotas	15 799,38 km²
Tankumas (2011)	180 žm./km²
ISO 3166-2	DE-SH
Tinklalapis	schleswig-holstein.de
Vikiteka	Šlėzvigas-HolšteinasVikiteka

Hanzos sąjungos miestas Liubekas ir Vatų jūra yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Absoliuti Šlėzvigo-Holšteino gyventojų dauguma išpažįsta evangelikų tikėjimą, katalikai tesudaro 6,1 proc., didelė gyventojų dalis nepriklauso jokiai religinei bendruomenei.

Šlėzvigas-Holšteinas – modernus ekonomikos ir technologijų regionas. Perspektyviausios ir sparčiausiai augančios ūkio šakos – jūrų bei medicinos technika, biotechnologijos, informacija ir komunikacija, mikroelektronika ir mikrosistemos bei energetikos ir aplinkos technikos gamyba.

Istorija

1490 m. laikomi Šlėzvigo-Holšteino gimimo metais. Tais metais Danijos karalius Christianas I išrenkamas abiejų žemės dalių hercogu. Ripeno sutartimi jis garantuoja, kad Šlėzvigas ir Holšteinas turi likti „amžiams nedalomi“. Su Danija per šimtmečius neišvengta ir įtemptų momentų. Tai patvirtina vis sužlugdavę sukilimai prieš danų valdovus.

Tik 1920 metais Šlėzvigas-Holšteinas tapo visiškai nepriklausomas nuo danų, kai referendumu buvo patvirtinta siena tarp Šlėzvigo-Holšteino žemės ir šiaurinės kaimynės Danijos. Po 1949 metų Kylio deklaracijos ir 1955 metų Bonos-Kopenhagos deklaracijų Danija ir Šlėzvigas-Holšteinas glaudžiai kaimyniškai bendradarbiauja. Šlėzvigas-Holšteinas nuo 1949 metų yra Vokietijos Federacinės Respublikos savarankiška žemė, o nuo 1990 m. joje įsigalėjo sava konstitucija.

Administracinis suskirstymas

Šlėzvigas-Holšteinas teritorija suskirstyta į 11 apskričių (Kreis), į 4 miestų

Apskritys:

1. Dithmaršeno apskritis
2. Lauenburgo hercogystės apskritis
3. Nordfryzlando apskritis
4. Ostholšteino apskritis
5. Pinebergo apskritis
6. Plėno apskritis
7. Rendsburgo-Ekernferdės apskritis
8. Šlezvigo-Flensburgo apskritis
9. Segebergo apskritis
10. Steinburgo apskritis
11. Stormarno apskritis

1. Kylis (KI)
2. Liubekas (HL)
3. Noimiunsteris (NMS)
4. Flensburgas (FL)

Didžiausi miestai

• Kylis
• Liubekas
• Flensburgas
• Noimiunsteris
• Norderštetas
• Yterzenas

Kultūra

Bendras patiekalas su Danija: Rødgrød Šlėzvige-Holšteine patiekiamas su pienu arba su saldžiu kremu.

Šlėzvigas-Holšteinas apjungia skandinavų ir vokiečių kultūras. Pilys ir dvarai kaimavietėse yra geriausias šios tradicijos pavyzdys. Kai kurie valgiai, pvz., Rødgrød (vok. Rote Grütze) - „raudonos kruopos“, taip pat yra bendri.

Patys svarbiausi regiono festivaliai yra Šlėzvigo-Holšteino muzikos festivalis ir Liubeko šiaurės filmų dienos.

Galerija

• 
  Helgolandas
• 
  Travės žiotys
• 
  Ziultas
• 
  Holšteino vartai Liubeke
• 
  Vesterhėferzando švyturys

Nuorodos

Vikisritis: Vokietija

• Oficialus žemės puslapis Archyvuota kopija 2015-04-16 iš Wayback Machine projekto.