EBPO EUROAZIJOS KONKURENCINGUMO PROGRAMA.
Šį kartą mūsų slėnio vykdoma pramonės skaitmeninimo kelione domėjosi svečiai iš Armėnijos, Sakartvelo, Ukrainos ir Moldovos. Tai, EBPO Euroazijos Konkurencingumo programos dalyviai, su kuriais pasidalinome žiniomis apie tai, kokie iššūkiai kyla Lietuvos gamybos įmonės diegiant skaitmenines technologijas ir kuriant modernias gamyklas. Papasakojome, kaip praktiškai Gamybos inovacijų slėnis padedame spręsti šiuos iššūkius.
Kalbėjome, kaip pasinaudojusiems paslauga „pabandyk prieš investuojant“ pateikiame įrodymus, ko dėka galiausiai pabaigus skaitmeninimą bus sutaupoma. Aptarėme paslaugas ir bandymus, kuriuos paprastai siūlome atlikti, papasakojome apie slėnio „įrankių rinkinyje“ turimą konceptualių sprendimų ir jų prototipų kūrimo patirtį, PoC paslaugas, padedančias gamyklose esančius „senus“ gamybinius įrenginius sujungti su naujomis skaitmeninėmis technologijomis.
Įdomu tai, kad visų šalių inžinieriai, visų lygių vadovai susiduria su panašiais sunkumais integruodami savo įmones į tiekimo grandines ir diegdami valdymo sprendimus, suteikiančius galimybę būti tiesiogiai susietais su klientais. Pasirodo pagrindinė problema analogiška visur – nėra kas gali padėti gauti paramą ir konsultacijas, mažinančias skaitmeninių sprendimų diegimo riziką (pasirinkus netinkamą technologiją, suskaitmeninus netinkamai, nenumatant tolesnių skaitmeninimo žingsnių padaroma brangių klaidų).
Savo laboratorijose pristatėme ekspertus, parodėme praktiškai, kaip mes padedame surasti tinkamas technologijas ir kaip sprendžiame problemas, kap teikiame koncepcijų, projektavimo ir prototipų kūrimo, PoC ir kvalifikacijos tobulinimo bei perkvalifikavimo paslaugas. Kalbėjome ką ir kaip darome kurdami gyvą ekosistemą.
Pristatydami savo valstybių planus 2024-2025 metams, visi kalbėjo apie būtinybę savo valstybėse užtikrinti veiklos koordinavimą „vieno langelio“ principu, teikiant informaciją ir paramą MVĮ patiriančioms skaitmeninę transformaciją. Minėjo tam skirtų viešųjų išteklių prieinamumo svarbą. Kalbėjo, kad reikia reikšmingai sumažinti biurokratizmą ir valstybės pagalbos teikimo administracinę naštą.
Pakalbėjome atvirai, kalbų buvo daug, tačiau iš tikrųjų tokiais "vieno langelio" koordinatoriais, kol kas yra skaitmeninių inovacijų centrai, o kai kuriais atvejais ir Europos SIC. Tačiau šių ekosistemų turimi paramos ištekliai labai riboti ir netvarūs. Pasiūlėme, kad pvz. Lietuvoje Inovacijų agentūra ar Nacionalinė pramonės konkurencingumo platforma Pramonė 4.0 galėtų geriau atlikti skaitmeninės transformacijos priemonių planavimo ir įgyvendinimo koordinavimo vaidmenį, tačiau realiai čia taip pat trūksta pajėgumų tokiam darbui atlikti. Ir taip yra dėl daugelio priežasčių! Tačiau daugiausia dėl to, kad nėra Lietuvos pramonės transformacijos strategijos, nėra parengti transformacijos planai su priemonėmis, specialiai skirtomis koordinuojamam ir įtraukiam pramonės konkurencingumo augimui užtikrinti.
