vinis
See also: viníš
Latin
editNoun
editvīnīs
Lithuanian
edit
Etymology
editProbably a nominal derivation from an unattested *vinu, an infixed present-tense form of výti (“to drive away”), thus referring to "(that which is) driven into (a board, plank, etc.)". Cognate with Old Prussian wīnis (“barrel plug”).[1]
Pronunciation
editNoun
editvinìs f (plural vìnys) stress pattern 4[2][3]
Declension
editDeclension of vinìs
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | vinìs | vìnys |
| genitive (kilmininkas) | viniẽs | vinių̃ |
| dative (naudininkas) | vìniai | vinìms |
| accusative (galininkas) | vìnį | vinìs |
| instrumental (įnagininkas) | vinimì | vinimìs |
| locative (vietininkas) | vinyjè | vinysè |
| vocative (šauksmininkas) | viniẽ | vìnys |
Derived terms
edit- (diminutive noun) vinelė
References
edit- ^ Smoczyński, Wojciech (2007) “vinìs”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, page 756
- ^ “vinis”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
- ^ “vinis” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
- ^ “kalti” and “varyti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
Portuguese
editNoun
editvinis
Volapük
editNoun
editvinis
- accusative plural of vin