vėliava

Lithuanian

Lietuvos vėliava

Etymology

Of somewhat disputed origin:

• According to Greimas, from vėlė ("ghost"), ultimately derived from Proto-Indo-European *welh₃- (“death”).
• According to Fraenkel, related to vėlankė, vėlangė ("weather vane"), ultimately from the same root as vėjas (“wind”).
• Smoczynski derives the word from vė́ti (“to blow (of wind)”) a neo-suffix -liava also found in words like mẽsliava and nẽšliava, literally "that which blows in the wind", comparing the formation to that of Czech vlajka (“flag”). This derivation ultimately traces back to the same Proto-Indo-European root as Fraenkel's.

Noun

vė̃liava f (plural vė̃liavos) stress pattern 1

1. banner, flag (a piece of fabric with a distinctive design used as a sign or symbol)

   Lietuvos vėliava ― flag of Lithuania

   vėliavos stiebas ― flagpole

   skraidinti vėliavą ― to carry, to fly a flag

   laivo vėliava ― flag, colours of the ship

   vėliavos emblema, užrašas ― flag emblem, inscription

   balta, juoda, raudona vėliava ― white, black, red flag

   iškelti, nuleisti vėliavą ― to hoist, to lower the flag

   vėliava pusiau nuleista ― flag at half-mast

   pulko, asociacijos vėliava ― regimental banner, association flag

Declension

Declension of vė̃liava

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	vė̃liava	vė̃liavos
genitive (kilmininkas)	vė̃liavos	vė̃liavų
dative (naudininkas)	vė̃liavai	vė̃liavoms
accusative (galininkas)	vė̃liavą	vė̃liavas
instrumental (įnagininkas)	vė̃liava	vė̃liavomis
locative (vietininkas)	vė̃liavoje	vė̃liavose
vocative (šauksmininkas)	vė̃liava	vė̃liavos

Further reading

• “vėliava”, in Lietuvių kalbos žodynas, lkz.lt, 1941–2024