Togs
République Togolaise | |||||
| |||||
| |||||
Valstībėnė kalba | prancūzu | ||||
Suostėnė | Lomė | ||||
Dėdliausis miests | Lomė | ||||
Valstībės vaduovā | Faure Gnassingbé prezidėnts
Victoire Tomegah Dogbé Premjėrs
| ||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
56 785 km² (122) 4,2 % | ||||
Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
5 548 702 (106) 97,71 žm./km² (74) | ||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2006 (progn.) 9,24 mlrd. $ (140) 1 700 $ (158) | ||||
Valiota | CFA franks (XOF) | ||||
Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
GMT (UTC 0) UTC /-X | ||||
Naprīgolnoms Paskelbta
Prėpažėnta |
Nu Prancūzėjės 1960 m. balondė 27 d. (Metai) | ||||
Interneta kuods | .tg | ||||
Šalėis tel. kuods | 228 |
Togs īr valstībė Vakarū Afrėkuo, pri Atlonta ondenīna. Robežioujas so Benino, Gana ė Nigerio. Anuo suostėnė ė patsā dėdliausis miests īr Lomė.
Istuorėjė
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Senuobie Togs bova pu Benina cėvėlėzacėjės itaka. Paskum nu XV o. pri Toga krontū pradiejė lonkītėis euruopėitē ė vīkdėtė vergū prekība. Togs bova kolonėzouts tėktās XIX o. pabenguo vuokītiu, a paskum perėjė i prancūzu ronkas. Patapa liousos 1960 m.
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Alžīrs | Anguola | Benins | Bisau Gvėniejė | Botsvana | Burkina Fasos | Burundis | CAR | Čads | Dramblė Kaula Kronts | Džėbotis | Egėpts | Eritrėjė | Esvatėnis Etiopėjė | Gabuons | Gambėjė | Gana | Gvėniejė | Kamerūns | Kėnėjė | Kuomorā | Kuongs | Kuonga DR | Lesuots | Liberėjė | Lėbėjė | Madagaskars | Malavės | Malis | Maroks | Maurikėjos | Mauritanėjė | Mozambiks | Namibėjė | Nigerėjė | Nigeris | PAR | Ekvatuorė Gvėniejė | Ruanda | San Tuomė ė Prėnsėpė | Sėišielē | Senegals | Sėira Leuonė | Suomalis | Sudans | Tanzanėjė | Togs | Tonėsos | Uganda | Zambėjė | Zėmbabvė | Žalėjė Ėškīšolė Respoblėka |