Lėga

Lėga ī svēkatas nabovėms, kap kuokė padara (žmuogaus, gīvūna, augala) kūns (ciels gīvats) vēk prastā, nevīkst kuokės ta gīvībėnės, iprastas kūna vēklas. Būn nug smolkiū sotrėkėmu, katrėi tėktās sokel kuoki mizerna napatuogi, suopoli, lėgė dėdliū lėgū, dielē katrūm gīvats nabgali patsā vēktė, ė ton lėga nagīdont, gal spierē atētė smertės.

Lėgas rondas vairēs būdās – vėinas dielē kuokė bluoga papratėma (pvz., prasta jiedė jiedėma, kūrėnėma), kėtas dielē švaruos trūkoma, da kėtas parēn nug gėmėma aba gal parētė nug kėtū, jau sergontiu žmuoniū.

Lėgas gīda vaistās (vaistažuolėm, ontpėlās, kemėnēs vaistās ėš aptiekas, ožkalbiejėmās, gīvenėma būda pamainīmo). Nug sena atēn tuokis vierėjėms, ka lėgas rondas kap Dieva koruonė ož griekus aba kap vėsuokiu biesu prīkėbėms, tūdie gīdont lėga svarbē ī ne tėktās gertė vaistus, bet ė so anās sakītė ožkalbiejėmus, ka lėgas nabgrīžom.