Tokelau

angl. Tokelau


Vėliava	Herbas

Tokelau žemėlapyje

Valstybinė kalba

tokelau, anglų

Sostinė

Nukunonu

Didžiausias miestas

Nukunonu

Valstybės vadovai
• Karalius
• Administratorius

Karolis III
David Payton

Plotas
• Iš viso
• % vandens

10 km² (228)
nežymus

Gyventojų
• 2017
• Tankis

1 300 (233)
139,20 žm./km² (50)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

1993 (progn.)
0,00 mlrd. $ (192)
1 000 $ (179)

Valiuta

Naujosios Zelandijos doleris

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC 14
nenaudojamas

Nepriklausomybė

Interneto kodas

.tk

Šalies tel. kodas

690

Tokelau – atogrąžų salynas Ramiojo vandenyno pietuose, sudarytas iš 3 koralinių atolų – Atafu, Nukunonu, Fakaofo. Priklauso Naujajai Zelandijai. Kartais salos taip pat vadinamos Juniono (angl. Union) vardu, kurį saloms suteikė kolonizatoriai (tai buvo oficialus salų vardas 1777–1948 metais).

Istorija

Tokelau saloje anksčiau gyveno Polinezijos tautelės, atsikrausčiusios iš gretimų salų. Nors archeologiniai kasinėjimai rodo, kad čia gyventa žmonių jau apie 1000 metų, tačiau vietinis folkloras mena tik keletą šimtmečių. Iki XIX a. salos buvo autarkinės, nors anglai jas atrado dar 1765 m. Apie 1860 metus į salas atvyko perujiečiai, ieškoję žmonių, dirbsiančių Peru kalnakasyboje. Tada jie išsivežė 253 vyrus, daugiausia – darbingo amžiaus. Dėl ligų, kurias atnešė banginių medžiotojai, Peru piratai ir misionieriai, kurie bandė apgyvendinti 500 žmonių, išmirė apie pusę Tokelau gyventojų. 1877 m. salas užėmė anglai (laivybos interesais), 1889 m. jos tapo Britanijos protektoratu, nuo 1916 m. priklausė Gilberto ir Eliso salų kolonijai (dabartinis Kiribatis), o 1925 m. perduotas Naujosios Zelandijos valdžion. Salos yra valdomos remiantis Tokelau aktu (pasirašytas 1948 m., peržiūrėtas 1963 ir 1999 m.), pagal kurį šių salų gynimas yra Naujosios Zelandijos prievolė. Tačiau Tokelau gyventojai ruošia savos konstitucijos metmenis, vysto institucijas ir siekia savivaldos – laisvos sąjungos su Naująja Zelandija, kaip kad yra pasiekusios Niujė ir Kuko salos.

Pirmoji mokykla įsteigta 1950 m., o 10-ajame XX a. dešimtmetyje Tokelau tapo paskutine pasaulio šalimi, kurioje pajungtas telefono ryšys.

Politika

Šalies vadovas yra Didžiosios Britanijos karalius Karolis III, kurį salose atstovauja administratorius Nilas Volteris (Neil Walter). Vyriausybės vadovas yra Patukis Isakas (Patuki Isaako), kuris pirmininkauja vietinėje taryboje (Council of Faipule), kurią sudaro trys renkami vadovai (po vieną iš kiekvieno atolo). Tai ir yra ministrų kabinetas. Britų monarchas keičiasi pagal paveldėjimą, administratorių skiria Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ir prekybos ministras, o vyriausybės vadovas yra renkamas kasmet iš vietinės tarybos narių.

Pagal 1996 m. Tokelau rezoliuciją, įstatymų leidyba priklauso parlamentui – generalinei asamblėjai (General Fono), kurią sudaro 45 deputatai, po 15 iš kiekvieno atolo. Atstovus į parlamentą atolai renka savo seniūnų tarybose (Taupulega) trejų metų laikotarpiui. 2004 m. lapkričio 11 d. Tokelau ir Naujoji Zelandija sutiko imtis formuluoti sutartį dėl Tokelau kaip esančio laisvoje sąjungoje su Naująja Zelandija statuso. Šią iniciatyvą palaikė ir Jungtinės Tautos.

Geografija

Tokelau sudaro trys salelės pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, maždaug pusiaukelėje tarp Naujosios Zelandijos ir Havajų. Salos yra Ramiojo vandenyno taifūnų juostoje, todėl uraganai yra ne kartą nusiaubę salas ir jose esančius pastatus. Bažnyčia, susirinkimo namas ir mokykla yra pagrindinės vietos, kur bėgama cunamio atveju. Tokelau atolai kyšo virš vandens vos 5 metrus, todėl pagal pesimistinę 1989 m. prognozę, dėl globalaus atšilimo salos bus visiškai apsemtos XXI amžiuje.

Visos trys salelės yra koraliniai atolai, esantys maždaug tarp 8° ir 10° pietų platumos bei 171° ir 173° vakarų ilgumos:

Atafu (anksčiau – Jorko hercogo atolas),
Fakaofas (Fakaofo, anksčiau – Baudičiaus (Bowditch) atolas),
Nukunonu (anksčiau – Klarenso hercogo atolas).

Bendras salelių plotas – 10,8 km². Dar viena – Sveinso (Swains) salelė – geografiškai irgi priklauso Tokelau, tačiau politiškai ji priskirta Amerikos Samoa teritorijai nuo 1925 m.

Ekonomika

Tokelau yra labai neturtinga šalis, kurios metinės pajamos siekia 0,5 mln., o išlaidos – net 2,8 mln. JAV dolerių. Šį skirtumą padengia Naujoji Zelandija ir kita parama iš užsienio. Eksportas sudaro apie 0,1 mln. JAV dolerių (pašto ženklai, kopra, rankdarbiai), importas – 0,3 mln. (maistas, statybinės medžiagos ir degalai). Pagrindinė prekyba vyksta su Naująja Zelandija.

Vietinė pramonė: kopros gamyba, medžio apdirbimas, pašto ženklai, monetos, žvejyba (ypač gausu tuno). Žemės ūkis: auginami kokoso riešutai, kopra, duonmedžiai, bananai ir papajos, auginamos kiaulės, ožkos ir naminiai paukščiai.

Gyventojai

Tokelau trijuose kaimuose gyvena apie 1400 polineziečių (2004 liepa). Kalbama Tokelau bei anglų kalbomis. Salų izoliacija ir išteklių stygius labai riboja ekonominę plėtrą, o žemės ūkis yra tik kaip pragyvenimo šaltinis. Išteklių stoka ir gana nemažas gyventojų tankumas sąlygoja emigraciją į Naująją Zelandiją, todėl gyventojų mažėja maždaug po 0,9 proc. per metus.

Atafu salos gyventojai priklauso Samoa kongregacinei krikščionių bažnyčiai, Nukunonu – Romos katalikai, o Fakaofe gyvena abiejų tikybų sekėjai (kongregatų 70 proc., katalikų 28 proc., kitų 2 proc.).

Kultūra

Salelės gyvena gana nepriklausomai viena nuo kitos, tačiau palaiko glaudžius socialinius ir kultūrinius ryšius. Jose yra nusistovėjusios vadovavimo tradicijos ir klanų struktūra, santuokos yra skatinamos tarp skirtingų salų. Fakaofo atolas kiek labiau dominuoja nei kiti. Europiečiai XIX amžiuje atvežė naujų maisto produktų, drabužių ir kt. Apie 1850 m. salose įdiegta krikščionybė (katalikų ir protestantų).

Ryšiai

Tokelau turi atskirą šalies kodą internete (.tk), domenų vardai yra išduodami nemokamai. Nuo 2003 m. Fakaofo saloje yra didelio greičio internetas, ši paslauga teikiama nemokamai, kadangi ją finansuoja Tokelau fondas.

Salose nėra automobilių, televizijos, kalėjimų, jūrų uostų ir oro uostų. Išvykti iš salų galima tik kas antrą savaitę laivu, ir kelionė trunka tris dienas.

Nuorodos

Energijos klausimai Tokelau
Fakaofo atolas
Turistinis puslapis Archyvuota kopija 2006-04-07 iš Wayback Machine projekto.
Valdžio portalas Archyvuota kopija 2006-04-24 iš Wayback Machine projekto.
Nukunonu atolas