Pelkinis gailis
Rhododendron tomentosum |
---|
Gailis (Rhododendron tomentosum) |
Mokslinė klasifikacija |
Sinonimai |
|
Pelkinis gailis (Rhododendron tomentosum, sin. Ledum palustre) – erikinių (Ericaceae) šeimos augalas.
Tai visžalis daugiametis iki 150 cm aukštas krūmas. Stiebas medėjantis, nuo jo auga plaukuotos šakutės; jauni ūgliai žali, tankiai plaukuoti; lapai lancetiški, odiški, blizgantys. Žiedai balti, susitelkę į kekes; sėklos mažytės, verpstiškos. Auga pelkėse, durpynuose, miškuose. Žydi baltai gegužės–liepos mėnesiais. Vaisiai subręsta liepos–rugpjūčio mėnesiais. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai.
Auga aukštapelkėse, pelkėtuose pušynuose. Turi stiprų svaigų kvapą.[1] Lietuvoje neretas, kitur Europoje nykstantis. Arealas holarktinis – auga Šiaurės Amerikoje (Kanadoje, Aliaskoje), Grenlandijoje, Sibire, šiaurinėje Europos dalyje, šiaurės Japonijoje.
Vaistinė žaliava – pirmamečiai gailio ūgliai, pjaunami augalui žydint.[2] Vartojami užpilai, milteliai sergant kvėpavimo takų ligomis (sergant bronchitu, plaučių ligomis, rinitu, gripu, lengvina atsikosėjimą),[2] taip pat mažina galvos skausmus. Didesniais kiekiais nuodingas. Jo eteriniai aliejai veikia dirginančiai, gali net paralyžuoti centrinę nervų sistemą. Šio aliejaus yra visose augalo dalyse, išskyrus šaknis. 70 % jo sudaro seskviterpentiniai spiritai (ledolas, paliustrolas, cimolas, geranilacetatas ir kt.).[2] Augalas turi insekticidinių, parfumerinių savybių, medingas. Šiaurės Amerikoje iš pelkinio ir kitų vietinių galių rūšių gaminama tonizuojanti Labradoro arbata.[3][4]
-
Požymiai
-
Žiedai
-
Gailio lapai
-
Augavietė
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ gailis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Березнеговская Л.Н., Березовская Т.П., Дощинская Н.В. Лекарственные растения Томской области. – Томск: Томский университет, 1972. – С. 20—22. – 170 с.
- ↑ LABRADOR TEA – TONIC OR TOXIC?, paulkirtley.co.uk
- ↑ Labrador tea. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.