Pereiti prie turinio

Sarasvatė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sarasvatė (skr. सरस्वती = IAST: Sarasvatī) – senovės arijų šventoji upė ir jos dievybė, vėliau – hinduizmo išminties, muzikos ir menų deivė, Brahmos žmona.[1]

Pagrindinis straipsnis – Sarasvatė (Vedos).

Pavadinimas Sarasvatė yra būdvardinis vedinys nuo žodžio saras ir reiškia „sraunioji, vandeningoji“ bei laikomas Avestoje sutinkamo vandenvardžio Harahvaiti atitikmeniu. Sarasvatė tapatinama su upe, tekėjusia šiaurės vakarų Indijoje.[2]

Povedinėje mitologijoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Hinduistinis Sarasvatės vaizdinys

Hinduistai tiki, kad Sarasvatė yra vedų motina.[3]

Rytų Indijoje Sarasvatė laikoma Durgos dukra kartu su jos seserimi Lakšme ir jos broliais Ganeša ir Kartikėja [4]

Seniausiuose Vedų literatūros tekstuose Sarasvatė šlovinama kaip išminties įsikūnijimas. Jos garbinimą perėmė ir budizmo tradicija, kur ji laikoma Mandžušrio, arba išminties dievo, sutuoktine.[5]

Puranos mums pasakoja, kad Sarasvatė apsireiškė ir kaip Brahmos žmona, ir kaip šventoji Sarasvatės upė. Kai ruošdamasis kurti visatą Brahma pateko į aklavietę jam padėjo būtent Motina Sarasvatė. Ji davė jam gayatri mantrą ir pasakė, kad medituojant į ją išsipildys visi jo troškimai. Kaip jau pasakojome praeitame skyriuje, Brahma paklausė Sarasvatės patarimo, ir taip gimė materiali kūrinija.[6]

Sarasvatė vaizduojama apsirengusi dailia ir elegantiška mantija, sėdinti balto lotoso žiede. Rankose ji laiko mokslą simbolizuojančią knygą, japos karolius (jų paskirtis panaši į rožančiaus Vakarų tradicijoje − jais skaičiuojamos kartojamos mantros, maldos) ir vyną − tradicinį Indijos styginį muzikos instrumentą.[7]

  1. „Sarasvati Origine“.
  2. Мифы народов мира. Сарасвати , В. Н. Топоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
  3. Sunil Sehgal (1999); Encyclopaedia of Hinduism, p. 1214; Sarup & Sons, ISBN 81-7625-064-3, 9788176250641
  4. Kinsley, David (1988). Hindu Goddesses: Vision of the Divine Feminine in the Hindu Religious Traditions. University of California Press. ISBN 0-520-06339-2. p. 95.
  5. [1] Archyvuota kopija 2012-01-24 iš Wayback Machine projekto. Indų pusdieviai
  6. [2] Archyvuota kopija 2012-01-24 iš Wayback Machine projekto. Indų pusdieviai
  7. [3] Archyvuota kopija 2012-01-24 iš Wayback Machine projekto. Indų pusdieviai