XIV amžius
Išvaizda
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis
Amžiai: XIII amžius – XIV amžius – XV amžius
Dešimtmečiai: 1-as 2-as 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as 10-as
Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Amž. pradž., viduramžiais, stipriai atvėso klimatas, todėl tas laikotarpis dar kartais vadinamas Mažuoju ledynmečiu. Su juo atėjo badmečiai.
- Mažojo ledynmečio pradžia Europoje, spėjama, kilo dėl Kaharoa ugnikalnio Naujojoje Zelandijoje išsiveržimo. Trys liūtinio lietaus metai ir Didžiojo 1315-1317 m. bado pradėjo neprognozuojamo oro erą Šiaurės Europoje, kuri tęsėsi iki pat XIX a.
- 1347–1351 metais Europoje pratrūko Juodąja mirtimi vadinama buboninio maro pandemija. Jos metu išmirė trečdalis Europos gyventojų, t. y. apie 34 milijonus žmonių.
- Apytiksliai nuo 1370 m. temperatūra Vakarų Europoje pradėjo lėtai kilti, masinis badas ir nederlius pasibaigė. Bet šaltos ir lietingos vasaros buvo dažnas reiškinys per visą XV amžių.
Chronologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- apie 1300 m. Tebrizas tapo pirmuoju persų miniatiūrų meno centru.
- apie 1300 m. mozaikų dekoras krikščionių bažnyčiose pradėjo užleisti vietą freskoms.
- apie 1300 m. Šiaurės Italijos bankininkai pradėjo vesti dviejų stulpelių pajamų ir išlaidų apskaitą.
- 1301 m. Velso užkariautojas, Anglijos karalius Eduardas I savo įpėdiniui suteikė Velso princo titulą.
- apie 1305 m. Enriko de Skrovenji užsakė Džotui sukurti freskų ciklą koplyčioje Padujoje.
- 1306 m. Škotijos karaliumi vainikuotas Robertas Briusas.
- 1307 m. Dantė pradėjo rašyti „Dieviškąją komediją“ (baigė 1320 m.).
- 1308 m. Sienos miestas užsakė Dučui nutapyti Maesta Sienos katedroje.
- 1308 m. Teutonų ordinas užėmė Gdanską, taip atkirsdamas Lenkijos priėjimą prie jūros prekybinių kelių.
- 1309 m. Klemensas V perkėlė popiežiaus rezidenciją iš Romos į Avinjoną, kur ji buvo beveik 70 metų.
- 1309 m. Hospitaljerų ordinas užėmė Rodo salą, kurią valdė daugiau nei 200 metų.
- 1310 m. 54 riteriai sudeginti ant laužo Prancūzijos karaliui Pilypui IV siekiant sunaikinti Tamplierių ordiną.
- apie 1320 m. Filipas de Vitri sukūrė muzikos notacijos pagrindus.
- apie 1320 m. Florencija išaugo į Europos finansų centrą.
- 1324 m. Malio sultonas Mansa Musa išlaidavo Egipte, aukso vertė smuko.
- 1325 m. Ibn Batuta iš Maroko pradėjo keliones, trukusias 24 metus.
- 1327 m. pasak Petrarkos, jis sutiko ir įsimylėjo Laurą.
- 1333 m. Lenkijos karaliumi tapo Kazimieras III Didysis, jo valdymo metu Lenkija klestėjo.
- 1337 m. prasidėjo Šimtametis karas tarp Anglijos ir Prancūzijos.
- 1338 m. valdžią Japonijoje paėmė Ašikagos klanas.
- apie 1340 m. V. Okamas pradėjo naudoti argumentacijos metodą, pavadintą „Okamo skustuvu“.
- 1345 m. Anglijos karaliui Eduardui III pasiskelbus nemokiu, bankrutavo Florencijos Pacių ir Perucių bankai.
- 1345 m. actekai įkūrė Tenochtitlaną (šiuolaikinį Meksiką).
- 1346 m. Kinijoje pirmą kartą pasireiškė „Juodoji mirtis“.
- 1347 m. šeši Kalė miestiečiai pasiaukojo, kad užbaigti anglų apsiaustį.
- 1348 m. „Juodoji mirtis“ pasiekė Europą. Žydai apkaltinti ligos platinimu, žudomi.
- apie 1349 m. Dž. Bokačas pradėjo rašyti „Dekameroną“
- 1354 m. osmanai užėmė Galipolį, kuris tapo pirmąja jų valda Europoje.
- 1356 m. Puatjė mūšis, kuriame anglai sumušė prancūzus ir paėmė į nelaisvę karalių Joną II.
- 1356 m. sukilėlių prieš Juanius vadas Džu Juandžanas įsteigė sostinę Nankiną.
- apie 1365 m. Europoje iškart po artilerijos išrasti nešiojami šaunamieji ginklai.
- 1368 m. Džu Juandžanas išvarė mongolus iš Pekino ir įkūrė Mingų dinastiją. Tibetas paskelbė nepriklausomybę nuo Kinijos.
- 1369 m. per vedybas sustiprėjo Burgundijos hercogystė.
- apie 1370 m. kūrė persų poetas Hafizas.
- 1377 m. Jogaila tapo LDK valdovu.
- 1379 m. nepatenkinti Prancūzijos vyskupai išrinko popiežių (antipopiežių) Klemensą VII pradėdami popiežiškąją schizmą.
- apie 1380 m. ištobulėjus laikrodžiams nustatyta valandos trukmė, lygi 1/24 paros.
- 1380 m. Kulikovo mūšis, kuriame rusų kunigaikščių sąjunga įveikė Ordos kariuomenę.
- 1382 m. Tochtamyšo vadovaujami mongolai sudegino Maskvą.
- 1383 m. Timūro pajėgos užėmė ir sunaikino Heratą. Prasidėjo beveik 20 metų trukę Timūro karai Centrinėje Azijoje.
- 1386 m. Jadvygos ir Jogailos vestuvės, sujungusios Lenkiją ir LDK personaline unija.
- 1387 m. Lietuvos krikštas.
- apie 1387 m. Dž. Čoseris pradėjo „Kenterberio pasakojimų“ ciklą.
- 1389 m. Kosovo mūšis. Osmanų imperija pradėjo kontroliuoti Serbiją.
- 1389 m. po mūšio prie Falšiopingo Margarita I tapo Švedijos, Norvegijos ir Danijos regente.
- 1393 m. Osmanų sultonas Bajazidas I pradėjo kontroliuoti Bulgariją.
- 1397 m. pirmą kartą paminėtas klavesinas.
- 1398 m. Timūro kariuomenė užėmė ir apiplėšė Delį.
XIV a. architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1296–1436 m. Florencijos katedros statybos, 1345 m. pastatytas Senasis tiltas.
- Kryžiuočių statiniai: Marienburgo pilis Prūsijoje ir Didžiojo magistro rūmai Rode.
- 1302–1312 m. pastatytas Oldžeitu mauzoliejus Soltanijoje.[1]
- Avinjono Popiežių rūmai.[2]
- 1322 m. pastatyti Safranbolu Senoji mečetė, Senoji pirtis ir Suleimano Pašos medresė.[3]
- Šv. Klaros vienuolynas Neapolyje.[4]
- apie 1340 m. Dožų rūmai Venecijoje pradėjo įgauti dabartinį pavidalą.
- 1356–1362 m. pastatyta sultono Hasano mečetė-medresė Kaire.[5]
- 1357 m. Karolio tilto Prahoje statybų pradžia.[6]
- 1358 m. baigtos Alhambros rūmų statybos (pradėta 1238 m.).[7]
- apie 1397 m. pastatytas Kinkakudžis Kiote.
- 1397 m. pastatyta Ho dinastijos tvirtovė Vietname.[8]
Mokslas, technologijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karas, taika ir politika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1323 m. – pirmą kartą paminėtas Vilnius
- 1340 – 1392 m. – karai tarp LDK ir Lenkijos karalystės dėl Haličo – Voluinės.
- 1368 – 1372 m. Lietuvos DK - Maskvos DK karas.
- 1381 – 1384 m. – pirmasis Pilietinis karas dėl valdžios tarp Ldk Jogailos ir Vytauto.
- 1385 – Krėvos unija
- 1387 – Lietuvos krikštas
- 1389 – 1392 m. – antrasis Pilietinis karas dėl valdžios tarp Ldk Jogailos ir Vytauto.
Šimtmečio žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasaulio lyderiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kiti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
|
Lietuvos šimtmečio žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gediminas, Lietuvos Didysis Kunigaikštis.
- Algirdas, Lietuvos Didysis Kunigaikštis.
- Kęstutis, Lietuvos Didysis Kunigaikštis.
- Jogaila, Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis Kunigaikštis.
- Vytautas, Lietuvos Didysis Kunigaikštis.