Pereiti prie turinio

Latimerijos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Latimeria

Latimeria chalumnae
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Kaulinės žuvys
( Osteichthyes)
Klasė: Mėsingapelekės žuvys
( Sarcopterygii)
Būrys: Riešapelekės
( Coelacanthiformes)
Gentis: Latimerijos
( Latimeria)
Binomas
Latimeria chalumnae
J. L. B. Smith, 1939
Latimeria chalumnae paplitimas
Papltimo arealas:
Latimeria chalumnae - raudona spalva,
Latimeria menadoensis - violetinė spalva

Latimerijos (Latimeria) – vienintelė šiuo metu gyvenančių riešapelekių žuvų gentis. Šiuo metu žinomos dvi rūšys – Latimeria chalumnae (atrasta 1938 m.) ir Latimeria menadoensis (aprašyta 1999 m.). Iki 1938 m. riešapelekės Vakarams buvo žinomos tik iš fosilijų ir laikytos išnykusiomis, todėl latimerijos dažnai vadinamos „gyvosiomis iškasenomis“. Vietiniai gyventojai jas žinojo ir vadino „gombessa“ arba „mame“.

Latimeria menadoensis

Biologinės savybės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad latimerijos gali išgyventi iki 80–100 metų. Dažniausiai sutinkamos 90–200 metrų gylyje, bet pasitaiko iki 700 m gylyje. Gyva Latimeria chalumnae mėlynos spalvos, manoma, kad taip lieka nepastebėta savo grobio. L. menadoensis ruda.

Tai naktiniai gyvūnai. Jų akys turi šviesą atspindintį sluoksnį (lot. tapetum lucidum), kuris padeda matyti tamsoje. Latimerijos plėšrios, minta žuvimis, galvakojais.

Gyvavedės, vienu kartu atveda 5–25 jauniklius, kurie iškart ima gyventi savarankiškai.