Douglas Sirk
Daglasas Sirkas angl. Douglas Sirk | |
---|---|
Daglasas Sirkas, 1955 m. | |
Gimimo vardas | Hans Detlef Sierck |
Gimė | 1897 m. balandžio 26 d. Hamburgas, Vokietijos imperija (dabar – Hamburgas, Vokietija) |
Mirė | 1987 m. sausio 14 d. (89 metai) Luganas, Šveicarija |
Sutuoktinis (-ė) | Lydia Brincken (susituokė 1929 m., išsiskyrė 1934 m.)
Hilde Jary (susituokė 1934 m.) |
Vaikai | Klaus Detlef Sierck |
Veikla | Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų režisierius |
Aktyvumo metai | 1934–1979 m. |
Vikiteka | Douglas Sirk |
Daglasas Sirkas (angl. Douglas Sirk; tikr. Hans Detlef Sierck; 1897 m. balandžio 26 d. – 1987 m. sausio 14 d.) – Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų režisierius.
Išgarsėjo stilizuotomis melodramomis su ironijos ir parodijos elementais, tarp jų – „Nuostabus apsėdimas“ (Magnificent Obsession, 1954 m.), „Viskas, ką leidžia dangus“ (All That Heaven Allows, 1955 m.), „Parašyta vėjyje“ (Written on the Wind, 1956 m.), „Apjuodinti angelai“ (The Tarnished Angels, 1957 m.), „Laikas gyventi ir laikas mirti“ (A Time to Love and a Time to Die, 1958 m.), „Gyvenimo imitacija“ (Imitation of Life, 1959 m.).[1]
Gyvenimas ir karjera
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ankstyvasis gyvenimas ir karjera Vokietijoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Daglasas Sirkas gimė 1897 m. balandžio 26 d. Hamburge, Vokietijos imperijoje. Nuo ankstyvos jaunystės domėjosi literatūra, tapė paveikslus. D. Sirko mėgstamiausi dailininkai buvo Onorė Domjė (Honoré Daumier) ir Eženas Delakrua (Eugène Delacroix), jų darbų stiliumi jis rėmėsi tolimesnėje kūryboje.[2] Paauglystėje atrado teatrą, didelį įspūdį jam paliko Viljamo Šekspyro (William Shakespeare) istorinės dramos. Jis dažnai lankydavosi kine. 1919 m. pradėjo studijuoti teisę Miuncheno universitete, bet netrukus paliko miestą dėl Bavarijos Tarybų Respublikos žlugimo.[3]
Daglasas Sirkas kurį laiką tęsė teisės studijas Jėnos universitete. Vėliau perstojo į Hamburgo universitetą studijuoti filosofijos ir meno istorijos. Dar studijų metais D. Sirkas įsidarbino dramaturgu Hamburgo dramos teatre. 1922 m. pastatė savo pirmąjį spektaklį pagal Hermano Bosdorfo (Hermann Bossdorf) pjesę „Stoties viršininko mirtis“ (Bahnmeister Tod). Spektaklis susilaukė didelės sėkmės. Be darbo teatre, tapė, vasarą dirbo scenografu kino studijoje UFA Berlyne, vertė V. Šekspyro sonetus ir pjeses į vokiečių kalbą bei publikavo savo autorinius tekstus.[3]
Vėliau įsidarbino režisieriumi naujame dramos teatre Chemnice. Jis statė spektaklius pagal klasikų Moljero (Molière), Buchnerio (Büchner) ir Strindbergo (Strindberg) pjeses. Tuo metu Vokietijoje buvo nepalanki ekonominė situacija, kilo infliacija. Pagrindinis teatro vadovas ir finansuotojas atsisakė toliau remti D. Sirko spektaklius, nes jie nebuvo finansiškai sėkmingi. Teatro trupei teko ieškoti būdų kaip išsilaikyti patiems. Klasikinius kūrinius repertuare pakeitė komedijos ir melodramos. Daglasui Sirkui tai buvo sudėtingas gyvenimo laikotarpis, tačiau būtent tuomet jis išmoko dirbti pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis.[3] Po poros metų jis tapo garsiu Veimaro Respublikos teatro režisieriumi.
1925 m. kartu su savo pirmąją žmona aktore Lidija Brincken (Lydia Brincken) susilaukė sūnaus Klauso Detlefo Siercko (Klaus Detlef Sierck). 1934 m. D. Sirkas susituokė su žydų kilmės moterimi Hilda Jari (Hilde Jary). Dėl šios santuokos buvusi žmona legaliai uždraudė D. Sirkui matytis su sūnumi.[3]
1934 m. pasirodė pirmieji Daglaso Sirko trumpametražiai filmai. Kine karjera klostėsi sėkmingai. Populiarūs filmai „Paskutinis akordas“ (The last accord, 1936 m.) ar „Habanera“ (La Habanera, 1937 m.), parodė, kad režisierius moka pasakoti stiprių moterų meilės, nusivylimo ir tėvynės ilgesio istorijas. Režisierius sugebėjo meistriškai išnaudoti apšvietimą, kostiumus ir muziką.[2]
Karjera Jungtinėse Amerikos Valstijose
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1937 m. dėl politinių priežasčių kartu su antrąja žmona emigravo iš Vokietijos.[4] Kurį laiką jie gyveno Olandijoje ir Šveicarijoje, kur D. Sirkas tęsė karjerą kino industrijoje.[3] 1941 m. atvykęs į Holivudą režisierius pasikeitė vardą į Daglasą Sirką.[4] 1942 m. D. Sirkas sudarė kontraktą su kino kompanija „Columbia Pictures“ ir surežisavo antinacistinį filmą „Hitler’s Madman“ (1943 m.).[3]
Jungtinėse Amerikos Valstijose jis tapo žinomu kino režisieriumi. Dirbdamas kino kompanijai „Universal-International Pictures“ nuo 1952 m. iki 1959 m. jis sukūrė žinomiausius ir komerciškai sėkmingiausius filmus savo karjeroje: „Nuostabus apsėdimas“ (Magnificent Obsession, 1954 m.), „Viskas, ką leidžia dangus“ (All That Heaven Allows, 1955 m.), „Parašyta vėjyje“ (Written on the Wind, 1956 m.), „Apjuodinti angelai“ (The Tarnished Angels, 1957 m.), „Laikas gyventi ir laikas mirti“ (A Time to Love and a Time to Die, 1958 m.), „Gyvenimo imitacija“ (Imitation of Life, 1959 m.).[3]
1960 m. D. Sirkas baigė karjerą kino industrijoje ir išvyko gyventi į Šveicariją. 8-ajame dešimtmetyje jis trumpam grįžo į Vokietiją dėstyti kino akademijoje. Kartu su studentais surežisavo dar kelis trumpametražius filmus.
Daglasas Sirkas mirė 1987 m. sausio 14 d. Lugane, Šveicarijoje.
Daglaso Sirko melodramos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Produktyviausias D. Sirko karjeros laikotarpis – 6-asis dešimtmetis, kai buvo sukurta per dvidešimt melodramų. Jos buvo skirtos specifinei publikai ir todėl buvo vadinamos filmais moterims. Melodramų situacijos stereotipinės. Dažniausiai tai istorijos apie meilę, kuriai išsipildyti neleidžia skirtinga personažų socialinė padėtis, amžiaus, kultūros ar rasės skirtumai, liga, neištikimybė.[5]
D. Sirkas atvirai vaizduoja filmų pasaulio dirbtinumą, personažai kuriami kaip schemos. Kiekvienas filmo kadras itin detalus, daug dėmesio skiriama aktorių vaidybai, grimui, kostiumams ir papuošalams. Kadro kompoziciją pabrėžia tikslingai parinkti interjerai, peizažai, rekvizitai: baldai, užuolaidos, šviestuvai ir veidrodžiai.[6]
D. Sirko filmai pasakoja apie herojų vienatvę ir sąžinės priekaištus, apie visuomenės veidmainystę, rasizmą ir netoleranciją. Pagrindinės filmų temos: tradicinės šeimos nykimas ir visuomenę griaunančios patriarchalinės vertybės. Savo kūriniuose jis kėlė tokius klausimus kaip, kas yra svarbiau: pareiga vaikams ar meilė, laisvi sprendimai ar priklausymas nuo visuomenės nuomonės, jausmai ar socialinė padėtis.[7]
6-ojo dešimtmečio D. Sirko melodramos buvo komerciškai sėkmingos, tačiau neigiamai vertinamos to laikmečio kino kritikų. Laikyta, kad jo filmai yra nereikšmingi (nes kalba apie moterų problemas), banalūs (nes per daug dėmesio skiriama jausmams) ir nerealistiški (dėl savito filmų stiliaus).[3] Vėlesnė kūrybos analizė atskleidė, kad jo filmai – aliuzija, kritikuojanti amerikiečių visuomenę.[8] Gyvenimo pabaigoje D. Sirkas sulaukė kūrybai skirtų retrospektyvų ir monografijų bei kitokių pripažinimo ženklų.[7]
Filmografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ilgametražiai filmai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- April, April! (1935 m.)
- The Girl from the Marsh Croft (1935 m.)
- Pillars of Society (1935 m.)
- Schlußakkord (1936 m.)
- The Court Concert (1936 m.)
- La Chanson du souvenir (1936 m.)
- Darling of the Sailors (1937 m.)
- To New Shores (1937 m.)
- La Habanera (1937 m.) (Habanera)
- Accord Final (1938 m.) (Paskutinis akordas)
- Boefje (1939 m.)
- Hitler’s Madman (1943 m.)
- Summer Storm (1944 m.)
- A Scandal in Paris (1946 m.)
- Lured (1947 m.)
- Sleep, My Love (1948 m.)
- Shockproof (1949 m.)
- Slightly French (1949 m.)
- Mystery Submarine (1950 m.)
- The First Legion (1951 m.)
- Thunder on the Hill (1951 m.)
- The Lady Pays Off (1951 m.)
- Week-End with Father (1951 m.)
- No Room for the Groom (1952 m.)
- Has Anybody Seen My Gal? (1952 m.)
- Meet Me at the Fair (1953 m.)
- Take Me to Town (1953 m.)
- All I Desire (1953 m.)
- Taza, Son of Cochise (1954 m.)
- Magnificent Obsession (1954 m.) (Nuostabus apsėdimas)
- Sign of the Pagan (1954 m.)
- Captain Lightfoot (1955 m.)
- All That Heaven Allows (1955 m.) (Viskas, ką leidžia dangus)
- There’s Always Tomorrow (1956 m.)
- Written on the Wind (1956 m.) (Parašyta vėjyje)
- Battle Hymn (1957 m.)
- Interlude (1957 m.)
- The Tarnished Angels (1957 m.) (Apjuodinti angelai)
- A Time to Love and a Time to Die (1958 m.) (Laikas gyventi ir laikas mirti)
- Imitation of Life (1959 m.) (Gyvenimo imitacija)
Trumpametražiai filmai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Zwei Windhunde / Zwei Genies (1934 m.)
- Der eingebildete Kranke (1935 m.)
- 3 x Ehe (1935 m.)
- The Christian Brothers at Mont La Salle (1941 m.)
- Sprich zu mir wie der Regen (1975 m.) (studentų filmas)
- Sylvesternacht (1977 m.) (studentų filmas)
- Bourbon Street Blues (1979 m.) (studentų filmas)
Apdovanojimai ir nominacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1936 m. Venecijos kino festivalio apdovanojimas: Geriausias miuziklas; Schlußakkord (1936 m.)
- 1936 m. Venecijos kino festivalio nominacija: Geriausias užsienio filmas; Schlußakkord (1936 m.)
- 1937 m. Venecijos kino festivalio nominacija: Geriausias užsienio filmas; Zu neuen Ufern (1937 m.)
- 1939 m. Kanų kino festivalio nominacija: Auksinė palmės šakelė; Boefje (1939 m.)
- 1958 m. Tarptautinio Berlyno filmų festivalio nominacija: Auksinis lokys; A Time to Love and a Time to Die (1958 m.)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija. (n.d) Douglas Sirk. Žiūrėta: [2021-11-19] Prieiga internete: https://www.vle.lt/straipsnis/douglas-sirk/
- ↑ 2,0 2,1 Pipinytė, Ž. (2013). Trumpa kino istorija. Nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio iki XXI a. pradžios. p. 35. Vilnius: VšĮ Vaizdų kultūros studija
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 3,7 Halliday, J. (1971). Sirk on Sirk.
- ↑ 4,0 4,1 Pipinytė, Ž. (2013). Trumpa kino istorija. Nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio iki XXI a. pradžios. p. 37. Vilnius: VšĮ Vaizdų kultūros studija
- ↑ Pipinytė, Ž. (2013). Trumpa kino istorija. Nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio iki XXI a. pradžios. p. 37-38. Vilnius: VšĮ Vaizdų kultūros studija
- ↑ Pipinytė, Ž. (2013). Trumpa kino istorija. Nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio iki XXI a. pradžios. p. 38. Vilnius: VšĮ Vaizdų kultūros studija
- ↑ 7,0 7,1 Pipinytė, Ž. (2013). Trumpa kino istorija. Nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio iki XXI a. pradžios. p. 39. Vilnius: VšĮ Vaizdų kultūros studija
- ↑ Brody, R. (2015). Movie of the Week: „Written on the Wind“. Žiūrėta: [2021-12-02] Prieiga internete: https://www.newyorker.com/culture/richard-brody/movie-of-the-week-written-on-the-wind