DDT
Šis straipsnis apie sintetinį pesticidą. Apie Rusijos roko grupę skaitykite straipsnyje DDT (grupė).
DDT (Dichloro-Difenil-Trichloroetanas) – vienas iš geriausiai žinomų sintetinių pesticidų.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]DDT pirmą kartą buvo susintetintas 1874 m. Šios medžiagos savybės naikinti vabzdžius buvo aptiktos 1939 m. Antrojoje Antrojo pasaulinio karo pusėje civiliai ir kariuomenė naudojo DDT uodams, platinantiems maliariją, bei utėlėms, platinančioms šiltinę, naikinti. Chemikalas šią užduotį atliko gerai, todėl susirgimų šiomis ligomis gerokai sumažėjo. Šveicarų chemikas Paulas Hermanas Miulleris (Paul Hermann Müller) 1948 m. buvo apdovanotas Nobelio fiziologijos ir medicinos premija „už didelio DDT efektyvumo kaip kontaktinio nuodo prieš kai kuriuos nariuotakojus atradimą“.[1]
Po Antrojo pasaulinio karo DDT buvo naudojamas kaip žemės ūkio insekticidas ir netrukus jo gamyba bei naudojimas labai išplito[2]. 1962 m. JAV biologė Rašelė Karson (Rachel Carson) išleido knygą „Tylusis pavasaris“ (angl. Silent Spring). Knygoje buvo aprašyta žala gamtai sukelta neribojamo DDT purškimo Jungtinėse Amerikos Valstijose, bei abejojama didelio chemikalų išpurškimo į gamtą, pilnai nesupratus jo poveikio ekologijai ir žmogaus sveikatai, logika. Knygoje įtarta, kad DDT ir kiti pesticidai gali sukelti vėžį, be to, jų naudojimas žemės ūkyje gali kelti grėsmę laukinei gamtai, ypač paukščiams. Ši publikacija tapo vienu iš žymių įvykių, davusių pradžią aplinkosauginiams judėjimams. Dėl „Tyliojo pavasario“ sukeltos stiprios visuomenės reakcijos 1972 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose DDT naudojimas buvo uždraustas daugumoje sričių.[3] Vėliau Stokholmo konvencija uždraudė šio chemikalo naudojimą žemės ūkyje ir pasauliniu mastu.
Dabartinis naudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiais laikais riboti DDT kiekiai naudojami ligas platinančių vabzdžių naikinimui kai kuriose pasaulio vietose, tačiau toks naudojimas yra diskutuotinas.[4] Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos pareiškimus, tam tikrais atvejais DDT galima naudoti kovojant su maliarija, tačiau griežtai laikantis PSO rekomendacijų.[5]
Savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]DDT yra labai hidrofobiška, bespalvė, kristališka kietoji medžiaga, skleidžianti silpną cheminį kvapą. DDT vandenyje beveik netirpsta, tačiau pasižymi geru tirpumu daugumoje organinių tirpiklių.
Gamyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]DDT gaunamas chemine reakcija kurios metu trichloroetanalis (CCl3CHO) reaguoja su chlorobenzenu (C6H5Cl), sieros rūgščiai dalyvaujant kaip katalizatoriui.
Poveikis žmogaus organizmui
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tyrimai su gyvūnais rodo, kad DDT yra toksiška, galimai kancerogeninė medžiaga. Stebint žmonių turėjusių kontaktų su DDT populiaciją nustatyta, kad DDT sukelia kasos, kepenų, krūties vėžį. Taip pat manoma, kad DDT gali sukelti ir kitas vėžio rūšis. Potencialus DDT poveikio žmonėms mechanizmas yra endokrininės sistemos suardymas, ir genotoksiškumas. DDT taip pat siejamas su diabetais, neurologinėmis problemomis[6] astmomis[7] bei kitais susirgimais.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ NobelPrize.org: The Nobel Prize in Physiology of Medicine 1948 Accessed July 26, 2007.
- ↑ Environmental Health Criteria 9: DDT and its derivatives, World Health Organization, 1979.
- ↑ Lear, Linda (1997). Rachel Carson: Witness for Nature. New York: Henry Hoyten.
- ↑ Larson, Kim (2007 m. gruodžio 1 d). „Bad Blood“. On Earth (Winter 2008). Suarchyvuotas originalas 2020-04-13. Nuoroda tikrinta 2008-06-05.
- ↑ WHO and DDT for malaria control - June 2009[neveikianti nuoroda] Tikrinta 2010 Liepos 06.
- ↑ van Wendel de Joode B, Wesseling C, Kromhout H, Monge P, Garcia M, Mergler D (2001). „Chronic nervous-system effects of long-term occupational exposure to DDT“. Lancet. 357 (9261): 1014–6. doi:10.1016/S0140-6736(00)04249-5. PMID 11293598.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Anthony J Brown, Pesticide Exposure Linked to Asthma, Scientific American, September 17, 2007.